pasakoti

pasakoti
pãsakoti, -oja, -ojo K, pasakóti, -ója, -ójo 1. tr., intr. Grv apsakyti kokį įvykį, atsitikimą: Ir verkdama ėmė pasakoti šios dienos atsitikimą J.Jabl. Tikrą teisybę pãsakoja tas senis Jsv. Stengsiuos pasakoti tai, ką savo akimis esu matęs ir savo ausimis girdėjęs P.Cvir. Nebūtus daiktus pasakoja J.Jabl. Žmonys pasakoja Dagį vakar Skuode prisigėrus Tl. Bočius pãsako[ja], ka velnias piningų prašė Brs. Tą patį pãsako[ja] Slnt. Duoda stuomenį, lei tik nepãsako[ja] Klk. Aš nemaluoju, juk sakau, kad pats savo žodžiais pasakojo Plng. Kai pradėjo pasakót, tik klausyk Glv. Kap duos pãsakoti, – kap iš kokio rašto! Smn. Pãsako[jo] pãsako[jo] ir neišpasako[jo] gerai Dkš. Kap jis ima pãsakot, tai juokai net Vlkv. Jis pãsakoja pasakas J. Pasakas, būdavo, pãsakojam, dainas dainuojam Žln. Ožkabaliuos Bradūnienė gerai pãsakoja (moka pasakoti; moka daug pasakų) Brt. Pãsakoja kur koja, kur ranka (nenuosekliai) LTR(Vlk). Tik, žiūrėkit, niekam apie tai nepasakokit! J.Bil. Vaikai nor atrasti kningose daiktus ir kitims pasakotinus M.Valanč. Gyvuliai, žvėrys ir paukščiai dažni visoje lietuvių pasakojamojoje tautosakoje . Poema – tai didesnės apimties eiliuotas pasakojamasis kūrinys . Pãsakojamoji, arba netiesioginė, kalba J.Jabl. ^ Lapė lo[ja] – pati save pãsako[ja] (iš kalbos galima spręsti, kas esi) Slnt. Šuo lo[ja] – pats save pãsako[ja] Kl. Susiūtas, bet ne drabužis; su lapais, bet ne medis; ne žmogus, o viską pasakoja (knyga) Jrg. | refl. tr., intr. K: Pasakojosi savo sapnus . Sugebėjo pasakoties, kiek kame kentėjęs Žem. Apie save jis nieko nesipasakojo, bet apie Aldoną klausinėjo daug . Susirinko sykį jauni vyrai nedėlios vakarą ir pasakojas viens kitam pasakas LTR(Grk). 2. intr. kalbėti, šnekėti: Regėt, liudskas žmogus – pãsakoja ir pãsakoja Drsk. Pãsako[ja], kad pri mūsų yr vilkas LKT115(Up). | refl.: Nedainuoja, tik taip visi pasakojas, juokauja . Jis tik išgirdo jiedvi besipasakojant BsPI68. Aš nemoku su juoj pãsakotis gudiškai Drsk. \ pasakoti; apipasakoti; atpasakoti; dapasakoti; įpasakoti; išpasakoti; nupasakoti; papasakoti; perpasakoti; prasipasakoti; pripasakoti; supasakoti; užpasakoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • pasakoti — pãsakoti vksm. Pãsakok, ką̃ teñ matei̇̃, ką̃ girdėjai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pašakoti — 1. intr. NdŽ kiek išleisti, paauginti šakas. | refl. NdŽ: Medelis gražiai pasišakojęs rš. 2. tr. pagenėti: Tau reiks eit šakų pašakot Tvr. 3. refl. LL216 atsiskirti atšakomis (apie kelią): Kur pasišako[ja] keliai, ten yr kelių rodyklės Šts. 4 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpasakoti — įpãsakoti 1. intr. mokėti gerai, gražiai, įtikinamai pasakoti: Ot jų senukas tai įpãsakodavo! Plk. Ir įpãsakoja gi senis, nors trūk juokais! Š. 2. refl. įsileisti pasakoti, įsikalbėti: Kad įsipãsakojo išgėręs, tai tik spėk klausyt! Ds. 3. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • belsti — belsti, beldžia, beldė, bel̃sti, bel̃džia, bel̃dė Š 1. intr. R išduoti garsą (bildesį) daužant, dundinant į ką, barbenti, brazdinti, dundinti: Aš beldžiu į duris J. Dyki ratai labai beldžia per tokį gruodą Grž. ^ Kurs beldžia, tam bus atverta B.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dapasakoti — ×dapãsakoti (hibr.) 1. tr. baigti pasakoti: Na, tai dapasakok [pasakos pagyną] Db. 2. tr., intr. pripasakoti: Ot dapãsakojo jai ana! Dv. pasakoti; apipasakoti; atpasakoti; dapasakoti; įpasakoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištįsti — ištį̃sti intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. išdrykti, išsitempti, išsitraukti į ilgį, pailgėti: Rankovės kitokios, iš po apačios ištį̃susios Varn. Kad siūlas iš drabužių ištįsta, nesi užmokėjęs už pasiuvimą (juok.) Kin. Ka snarglys ištį̃s, baugu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klostyti — 1 klostyti, o, ė K iter. kloti. 1. skleisti eilėmis, tiesti ką, kloti: Jeigu linus manoma klostyti, tai reikia saujas sustatyti gubelėmis sp. Visa mūsų šeimyna klosto linus Žvr. Tarėsi motina su dukrele: „Kur klostysim plonąsias drobeles?“ DvD410 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perimti — perimti, perima (perema, per̃ima), perėmė I. tr. 1. imti ką per pusiau, pusiau: Kalė parema šunytį par pilvą ir nešas Šts. Parimk (sulenk) tą siūlą, ir susuksiam trilinką! Šts. 2. prk. kiaurai paimti, pereiti; patraukti, paimti: Ot smarkus vėjas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perpasakoti — 1. tr., intr. Vlkv dar kartą, iš naujo tą patį papasakoti: Jonas vėl turėjo tą patį perpasakotie Ds. Venskus senis kiek kartų liuob parpasakoti Kal. Ans tą atsitikimą kartkartėms parpasakodavo Lkv. Dar sykį jam perpasakojus, ką ir kaip turi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praminti — 2 pramiñti, pràmena, pràminė 1. tr. SD172, Dv duoti vardą, pavadinti: Kūdikį kokiu vardu pramiñti KII85. Pramenu, vardą duomi R61. Ežerui vardą bus praminę sėliai K.Būg. Nuo to laiko tą pilį žmonės praminė Bliūdkalniu M.Valanč. Da nepraminkit …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”